BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Musu zvaigzde-Saule

Saule-artimiausia Zemei zvaigzde. Saule yra karstu duju, daugiausia vandinilio, didziulis, 1,4 milijonu kilometru skersmens kamuolis. Ji nuo Zemes skyria 150 milijonu kilometru. Saule spinduliuoja milziniskus energijos kiekius, kurie virte sviesa ir siluma palaiko gyvybe Zemeje.


                        Kaip Saule susildo Zeme?


Spinduliuodama emergija Saule susildo Zeme ir vandenynus. Dujos, esancios ore, sulaiko karsti ir susildo atmosfera. Kadangi sis procesas yra panasus i vykstanti siltnamyje, atsilimas vadinamas “Siltnamio efektu”. Vienos geriausiai siluma sulaikanciu duju yra anglies dioksidas.


                     Kaip atrodo Saules pavirsius?


Saules pavirsius-nuolat judancios, verdancios dujos. Jos primena audringa jura. I erdve trumpais pliupsniais issiverzia energija. Sie issiverzimai vadinami zybsniais. Didesni issiverzimai-protuberantai nusidriekia tukstancius kilometru i Saule atmosfera ir neretai Zemeje sukelia magnetines audras.


                                 Is kur Saule gauna energijos?


Energija, kuria Saule spinduliuoja, gaminasi jos centre-branduolyje. Jame del milzinisko slegio ir temperaturos, siekiancios 15 mln. laipsniu, vandenilio atomai jungiasi ir sudaro kitas dujas-heli. Sio proceso, vadinamo branduoline reakcija, metu issiskiria didziuliai energijos kiekiai.


                                     Ar galima ziureti i Saule?


Niekada neziurekite tiesiai i Saule! Jos sviesa yra tokia ryski, kad gali ne tik pazeisti akis, bet ir visiskai apakinti. Saule atspindziui ant popieriaus sukurti kur kas geriau naudotis ziuronais.


                                         Is ko sudaryta Saule?


Saule susideda is keliu sluoksniu. Paciame Saules centre yra labai karstas branduolis, kuriame gaminasi energija. Veikiant radijacijai, energija isspinduliuojama i isorini sluoksni, vadinama konvekcine sritimi. Jame karstu duju sroves energija istumia i pavirsiu (Fotosfera), kuriame ji virsta sviesa ir siluma. Saules pavirsiaus temperatura yra apie 5 500 laipsniu. Saules demes yra tamsesnes, saltesnes (mazdaug 1 000 laipsniu) Saules fotosferos sritys. Neraetai jos buna didesniais uz zeme.


                                             Kas yra uztemimas?


Retkarciais Menulis atsiduria Tarp Saules ir Zemes, uztodamas Saules sviesa ir mesdamas tamsu seseli ant Zemes. Tada diena trumpam virsta naktimi, o sis reiskinys vadinamas visisku Saules uztemimu. Uztemimai vyksta todel, kad ziurint is Zemes Menulis atrodo tokio pat dydzio kaip Saule ir gali ja uztoti. Visiskas uztemimas matomas tik labai mazose teritorijose, nes Menulio seselis nera didelis.


                                     Ar Saule svies visada?


1. Saule, drauge su visa Saules sistema, susidare pries 5 000 milijonu metu. Nuo tada ji sviecia nuolat.


2. Apytikriai po 5 000 milijonu metu Saule padides ir taps karstesne. Zemeje esantys vandennynai isgaruos ir visa gyvybe zus.


3. Saulei pleciantis, kaistant ir tampant raudonaja milzine, jos isoriniai sluoksniai gali sunaikinti Zeme.


4. Ilgainiui raudonoji milzine Saule prades trauktis. Po kiek laiko ji taps Zemes dydzio baltaja nykstuke.


                                                   Atsakyk:


1) Kaip vadinami sprogimai Sauleje?


A) Zybsniais


B) Protuberantais


C) Saules dememis


 


2) Kaip Saule gauna energijos?


A) Degant angliai


B) Degant vandeniliui


C) Vykstant branduoliniai reakcijai


 


3) Kokios ore esancios dujos sulaiko siluma?


A) Azotas


B) Anglies dioksidas


C) Deguonis


 


4) Kiek metu dar gyvuos Saule?


A) 50 milijonu


B) 500 milijonu


C) 5 000 milijonu.

Rodyk draugams

Saules sistema

Kasdien Saule keliauja dangumi is Rytu i Vakarus. Atrodo, kad ji sukasi aplink Zeme, taciau istikruju yra priesingai-Zeme sukasi aplink Saule. Zeme yra tik Saules sistemos (seimos) dalis. Ji yra vienas is devyniu kunu, besisukanciu aplink Saule.


                                      Ar didele Saules sistema?


Zeme nuo Saules skyria beveik 150 milijonu kilometru. Tai atrodo milziniskas atstumas, taciau Visatoje jis-tik mazytis zingsnis. Tolimiausios planetos skrieja uz tukstanciu milijonu kilometru nuo Saules. Atstumas nuo vienos Plutono orbitos puses iki kitos yra beveik 15 000 milijonu kilometru.


                   Kas pirmasis atrado, kad Zeme sukasi aplink Saule?


Pirmieji astronomai mane, jog Saule ir kitos planetos sukasi aplink Zeme. Lenku astronomas Nikolajus Kopernikas (1473-1543) iskele teorija, kad Saule-Visatos centras, o Zeme ir kitos planetos sukasi aplink ja. Tai buvo pirmasis issukis teorijai, kuria visi to meto astronomai tikejo ir teige, kad Zeme yra Visatos centras. Kopernikas savaja ideja paskelbe pries 1543m., taciau religiniai vadovai ja dar ilgai neige.


                                Kaip susidare Saules sistema?


1. Saules sistema susiformavo is didelio duju ir dulkiu debesio pries 5000 milijonu metu. Siuo metu Visatoje egzistuoja daugybe tokiu debesu, vadinamu ukais.


2. Kai kuriose vietose sis debesis sutankejo. Veikiamos gravitacijos jegos dujos ir dulkes sulipo, sudarydamos rutulio formos mase.


3. Rutuli sudaranti medziaga traukesi i centra ir pamazu kaito. Tada, kai besiformuojanti Saule pradejo sviesti, jai buvo 100 000 metu.


4. Tuo metu nuo dideliu greiciu besisukancios Saules atskilusios materijos dalys buvo ismestos i erdve. Tada Saule dar tik traukesi ir kaito.


5. Tam tikru metu Saule tapo tokia karsta, jog joje galejo prasideti atomine reakcija. Saule igijo tiek energijos, kad galetu sviesti kaip ''suaugusi'' zvaigzde.


6. Atskilusi materija pradejo jungtis. Ilgainiui is jos susidare didesni ir mazesni luitai, esaantys ivairiais atstumais nuo Saules.


7. Veliau didesnieji luitai ''isaugo'' i siandienines planetas. Maziesnieji suformavo planetu palydovus, o patys maziausieji-asteroidus.


                                               Atsakyk:


1) Kas yra ukas?


A) Zvaigzde


B) Debesis


C) Planeta


 


2) Koks atstumas tarp Saules ir Zemes?


A) 1,5 mln. km


B) 15 mln. km


C) 150 mln. km


 


3) Kiek planetu sukasi aplink Saule?


A) 10


B) 9


C) 8


 


4) Kiek Saules sistemai metu?


A) 50 mln.


B) 500 mln.


C) 5 000 mln.

Rodyk draugams

Galaktikos

Zvelgdami i dangu is Zemes matome, jog jame pilna zvaigzdziu. Taciau jai nukeliautume toli nuo Zemes, zvaigzdes liktu uz musu. Atsigreze pamatytume, jog jos suaro didziules kosmines salas, vadinamas galaktikomis.


                       Kas yra Vietine galaktiku grupe?


Visatoje yra tukstanciai galaktiku. Dauguma ju sudaro grupes, vadinamas spieciais. Musu galaktika vadinama Pauksciu Taku ir priklauso Vietinei galaktiku grupei. Pauksciu Takas yra antra pagal dydi galaktika Vietineje galaktiku grupeje, o pati didziausia-Andromedos galaktika.


                    Ar visos galaktikos atrodo vienodai?


Pro teleskopus matomos yra ivairiu formu ir dydziu. Kai kurios is ju vadinamos skersinemis spiralinemis galaktikomis. Nuo skerses, einancios per galaktikos centra, galu driekiasi vijos.


                            kaip susidare galaktikos?


Galaktikos pradejo formuotis is tamsiu duju debesu, tokiu dideliu, jog net sviesa nuo vieno ju krasto iki kito sklistu simtus tukstanciu metu. Begant laikui, gravitacija sutrake duju debesio daleles. Debesis traukesi ir tankejo. Vietomis jis tapo toks tankus, kad galejo susiformuoti zvaigzdes. Tuo pat metu duju debesis pradejo suktis ir tapo plokstesnis.


                               Kaip atsirado Visata?


Beveik visi astronomai isitikina, kad Visata susidare ivykus Didziajam Sprogimui. Manoma, jog jis ivyko pries 15 000 milijonu metu. Didysis Sprogimas sukure milziniska Visatos burbula, kuris vis didejo ir didejo. Astronomu nuomone, Visata visa laika pleciasi.


                                      Kaip sudaryta Visata?


Paprastai kalbant, Visata yra sudaryta is materijos ir erdves. Materija suformavo planetas, palydovus ir zvaigzdes. Zvaigzdes sudaro didziulias galaktikas, o galaktiku grupes vadinamos spieciais. Ju grupes sudaro superspiecius. Visatoje yra milijonai tokiu superspieciu.


                                        Kas yra kvazarai?


Kvazarai panasus i zvaigzdes. Jie yra labiausiai nuo musu nutole danaus objektai. Jei nuotolis iki ju apskaiciuotas teisingai, reikstu, kad vienas kvazaras spinduliuoja ryskiau nei panasi i musiske galaktika. Astronomai mano, kad daug energijos kvazarai gauna is juoduju skyliu. Juodajai skylei itraukus materija, isspinduliojimi didziuliai energijo kiekiai.


                                                          Atsakyk:


1) Kaip vadnama galaktika, kurioje yra Saules sistema?


A) Dangus


B) Pauksciu Ruozas


C) Pauksciu Takas


 


2) Kuris is ju yra sviesiausias?


A) Zvaigzde


B) Kvazaras


C) Galaktika


 


3) Kaip atsirado Visata?


A) Del gravitacijos


B) Del juoduju skyliu


C) Del Didziojo Sprogimo


 


4) Ka daro Visata?


A) Pleciasi


B) Sprogsta


C) Traukiasi.

Rodyk draugams

Didieji duju kamuoliai

Tamsiame danguje zvaigzdes atrodo tarsi mazas ryskus taskelis. Taciau jos anaiptol nera mazas. Istikruju tai milziniski ugnies kamuoliai. Jos atrodo mazos tik todel, kad yra uz daugybes milijonu kilometru. Pazvelge i zvaigzde is arti, pamatytume, kad istikruju ji panasi i musiske Saule, kadangi Saule irgi yra zvaigzde.


                                   Ar zvaigzdes svies amzinai?


Kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, zvaigzdes gimsta, uzauga, ir, atejus laikui, mirsta. Tam Tikra laika svietusi zvaigzde Issiplecia i raudonaja milzine. Kai kurios raudonosios milzines veliau susitraukia i baltaja, o kiek veliau i juodaja nykstuke. Taip atsitiks ir Saulei. Kitos zvaigzdes padideja iki supermilzines ir sprogsta kaip supernova.


                                    Kokio dydzio yra zvaigzdes?


Vienos zvaigzdes dydi galime ismatuoti tiesiogiai, kadangi toji zvaigzde yra arti musu. Tai-Saule. Jos Skersmuo yra apie 1400000 kilometru. Astronomai gali apskaicioti ir kitu zvaigzdziu dydi. Irodyta, kad egzistuoja daugybe didesniu zvaigzdziu nei Saule, taciau yra ir daug mazesniu. Astonomai Saule vadina nykstuke. Yra zinoma, kad zvaigzdes-raudonosios milzines didesnes desimtis kartu, o supermilzines dar desimtis kartu didesnes. Kai kurios supermilzines yra 400 milijonu kilometru skersmens.


                                Kodel zvaigzdes mirga?


Zvelgdami i dangu matome, kad ne viena is daugybes danguje sviecianciu zvaigzdziu nedega tolygiai. Jos visa laika mirksi, keicia ryskuma. Is tikruju zvaigzdziu sviesa nekinta, taciau ja iskreipia Zemes atmosfera. Dalis zvaigzdziu sviesos patenka i musu akis, dalis-ne. taigi, del to ir atrodo, kad zvaigzdes mirksi.


                                 Ar zvaigzdes karstos?


Visos zvaigzdes yra didziuliai karstu duju kamuoliai, bet ju temperatura smarkai skyriasi. Astronomai gali nustatyti zvaigzdes temperaturas pagalk jos spalva ir ryskuma. Geltonosios, kaip Saule, zvaigzdes yra apie 5500 laipsniu silumos pagal Celsiju, raudonosios milzines-3000 laipsniu silumos pagal Celsiju, o melsvosios zvaigzdes-beveik 30 000 laipsniu silumos pagal Celsiju.


                         Kodel kai kurios zvaigzdes sprogsta?


Didziosios zvaigzdes sprogsta, kai nugyvena savo gyvenima. Zvaigzde kurios mase daug didesne nei Saules issiplecia ir tampa supermilzine. Kadangi supermilzine yra nepatvari, ji suyra ir suzimba sprogdama kaip supernova. Supernova yra tokia tarsi milijardas Sauliu kartu sudejus.


                              Kodel juodoji skyle juoda?


Po supernovos sprogimo zvaigzdes liekanos, masyvesnes negu trys Saules mases, traukiasi vis mazedamos ir tankedamos. Atsiranda milziniska traukos jega. Gravitacijos laukas tampa toks stiprus, kad juodoji skyle itraukia visa salia esancia materija. ''Juodosios skyles'' terminas vartojamas todel, kad jos trauka tokia didele, jog net sviesos spindulys nebegali is jos istrukti.


                                   Kas yra pulsaras?


Is mazesnes mases liekanos po supernovos sprogimo susidaro neutronine zvaigzde. Tokia zvaigzde vadiname pulsaru. Ji taip vadinama, kadangi ''pulsuoja''-siuncia energijos impulsus. Astronomai mano, kad pulsarai labai greitai sukasi apie savo asi ir, tarsi svyturys sviesa, siuncia siaurus energijos spindulius. Jei Zeme patenka i spindulio kelia, sias pulsacijas galima stebeti.


                                                     Atsakyk:


1) Kaip vadinamas zvaigzdes sprogimas?


A) Supermilzine


B) Supernova


C) Superzvaigzde


 


2) Kuo viena diena taps musu saule?


A) Supernova


B) Juodaja nykstuke


C) Juodaja skyle


 


3) Kuri is zvaigzdziu karsciausia?


A) Saule


B) Raudonoji milzine


C) Melsvoji milzine


 


4) Kuri is ju maziausia?


A) Saule


B) Supermilzine


C) Pulsaras.

Rodyk draugams

Matomos zvaigzdes

Zvelgiant plika akimi, nakties danguje galima pamatyti tukstancius zvaigzdziu. Atidziau pasiziurejus, galima izvelgti, kad kai kurios ju yra ryskesnes uz kitas. Sviesiosios zvaigzdes sudaro figuras, vadinamas zvaigzdynais.


                                        Kokie yra zvaigzdziu zenklai?


Per metus Saule pereina 12 pagrindiniu zvaigzdynu, vadinamu Zodiako zvaigzdynais. Jie taip pat vadinami zvaigzdziu zenklais ir yra labai svarbus astrologijoje. Astrologai tiki, kad zmoniu gyvenimus veikia zvaigzdes.


              Ar visi mes galime matyti tas pacias zvaigzdes?


Kadangi Zeme yra apvali ir sukasi pagal savo siaures-pietu asi, matome tik virs pusrutulio, kuriame gyvename, spindincias zvaigzdes. Galimas sakyti, kad Zeme yra viduryje didelio tamsaus rutulio, vadinamo dangaus sfera. Tolimuosiose Rytuose gyvenantiems zmonems visada imanoma matyti Didziuosius Grizulo Ratus, bet jie niekada neisvys Pietu Kryziaus, kuris regimas Pietu pusrutulyje. Zmones, gyvenantis netoli ekvatoriaus, tam tikru metu laiku gali zvelgti i visas zvaigzdes.


                          Kodel zvaigzdes juda dangumi?


Jei stebesite nakti zvaigzdes, pamatysite, kad zvaigdynai, kaip ir Saule dienos metu, tolygiai juda is Rytu i Vakarus. Senoves mokslininkai mane, kad Zeme stovi nejudedama, aplink ja sukasi dangaus skliautas, o kartu ir tam tikroje vietoje esancios zvaigzdes. Taciau dabar zinoma, kad viskas yra priesingai-sukasi Zeme, o vietoje stovi zvaigzdes. Zeme kosmose sukasi ratu, judedama is Vakaru i Rytus. Del to ir atrodo, kad zvaigzdes sukasi priesinga kryptimi.


                                               Atsakyk:


1) Kaip vadinama figura, sudaryta is sviesiu zvaigzdziu?


A) Zvaigzdelapis


B) Zvaigzdynas


C) Skliautas


 


2) Kur matomi Mazieji Grizulo Ratai?


A) Visur


B) Pietiniame danguje


C) Siauriniame danguje


 


3) Kokia kryptimi zvaigzdes ''keliauja'' skliautu?


A) Is Siaures i Pietus


B) Is Rytu i Vakarus


C) Is Vakaru i Pietus


 


4) Kiek yra zvaigzdziu zenklu?


A) 10


B) 12


C) 20.

Rodyk draugams

Zvelgiant i dangu

Naktinis dangus yra vienas graziusiu gamtos reiskiniu. Nesuskaiciuojama daugybe zvaigzdziu spindi Visatos tamsumoje, planetos klaidzioja tarp zvaigzdziu, o ilauodeges kometos tai pasirodo, tai isnyksta. Astronomija-naktinio dangaus stebejimas-yra viena seniausiu mokslu.


                           Kada zmones  pradejo tyrineti zvaigzdes?


I zvaigzdes zmonija zvelgia jau milijonus metu, taciau tikrasis ju tyrinejimas prasidejo vos pries 5000 metu. Is ankstyvuju civilizaciju astronomija itin domejosi babilonieciai ir egiptieciai. Pastarieji pagal zvaigzdynu issidestima netgi state piramides. Pries 4800 metu Britanijoje buvo pastatytas Stounhendzas (,,akmenu ratas''). Spejama, kad ten buta savotiskos observatorijos, kadangi akmenys isdestiti taip, kaip Saule ir Menulis atsiduria skirtingais metu laikais. Senoves kinu ir maju civilizacijos taip pat paliko gana tikslius zvaigzdziu stebejimu irasus.


                                              Ka galima pamatyti?


Nors stebint dangu galima nemazai izvelgti ir plika akimi, taciau pro ziuronus arba teleskopa pamatytume kur kas daugiau. Pavyzdziui, plika akimi Menulis atrodo labai mazas, nesimato detaliu, o tyrinejant jo pavirsiu pro teleskopa galima isvysti kraterius.


                                           Kas isrado teleskopa?


Pirmaji teleskopa 1608 m. sukostravo olandas Hans Lippershey, taciau pirmasis dangaus skliautui stebeti ji panaudojo italu mokslininkas Galilejus. Stebejimus jis atliko 1609-1610 metu ziema. Ju metu buvo atrasti Jupiterio palydovai, krateriai Menulije bei saules demes. Galilejaus teleskopas buvo labai mazas. Veliau atsirade lauko teleskopai buvo beveik 50 metru ilgio.


                                        Kaip veikia radijo teleskopai?


Spindedama zvaigzde skleidzia net tik sviesa, bet ir radijo bangas. Joms pagauti yra konstruojami specialus radijo teleskopai, savo sandara nepanasus i paprastus teleskopus. Dazniausi radijo teleskopai atrodo kaip didziules metaline lekstes, kurios gali buti pasuktos i bet kuri dangaus taska. Pagavusi radijo bangas ''lekste'' nukreipia signala i antena. Joje signalas perduodamas i imtuva, veliau i kompiuteri, kuris pavercia signala vaizdu.


                                            Kur dirba astronomai?


Astronomai stebi zvaigzdes is observatoriu. Po milziniskais siu observatoriju kupolais irengti didziuliai teleskopai, sukonstruoti is isgaubtu veidrodziu, naudojamu zvaigzdziu sviesai sutelkti. Kai kurie veidrodziai yra 10 metru skersmens. Dabar tik menka astronominiu stebejimu dalis atliekama vizualiai, t.y., stebetojas retai sedi prie teleskopo. Beveik viskas fotografuojama, taigi, didziausi pasaulio teleskopai naudojami kaip milziniski fotografijos aparatai. Dauguma observatoriju statomos virs tankiausio atmosferos sluoksnio-kalnuose, kadangi ten naktys buna giedriesnes.


                                Kuo ypatingas kosminis teleskopas?


Nemaza dalis paskutiniujiu dideliu atradimu buvo padaryta naudojantis kosminiais teleskopais. Kosmose esantys teleskopai pagauna ne tik ryskesni vaizda, bet ir nematomus spindulius,pvz., rentgeno, kurie nepraeina pro Zemes atmosfera.


                                                         Atsakyk:


1) Kaip vadinamas mokslas apie zvaigzdes?


A) Astronautika


B) Astronomija


C) Aerobika


 


2) Kas pirmasis stebejo zvaigzdes pro teleskopa?


A) Senoves britai


B) Majai


C) Galilejus


 


3) Kokio ilgio buvo pirmieji lauko teleskopai?


A) 5 metru


B) 50 metru


C) 150 metru



4) Kur statomos siuolaikines observatorijos?


A) Menulije


B) Kalnuose


C) Sleniuose.

Rodyk draugams